997 Lyrics
Is naujo atgyja ginklaiPabunda, prisikelia karo vadaiUzstaugia isalke vilkai...Vytie! pusk ragan!Kviesk visus vyrus karan!Pusk! Pusk stipriau!Ibaugink atejunus!Ridenas makaules lenku,vokieciuIr mums svetimuju dievuKlupojo pries prusa sunu pranasaiDrebejo nuo juju sunuDink! Ten is kur atejai! Dink!Mirk! Atsibastes sunie! Mirk!Galask ginklus astriai!Karda kelk aukstai!Kraujo negailek!Tiek amziu gyvavus didinga tautaValdyta valdovu garsiuIsnyko prilietus kryziuota rankaBet vis dar rusena liepsna mumyseKas pardave mus, kas gi pardave mus?Po tukstancio metu kovu kruvinuAtminus savuosius vardusBarzdoti valdovai sugris is dausuAtkersyt uz savo sunusPo tukstancio metu...po tukstancio metu kovu...Bukit pagarbinti kariai,Kovoje tiek ilgai,Iseje milzinai...Jei suklupo karzygiaiPasidave vadai,Buk tas, kuris nesuklupo!Po tukstancio metu kovu
Obtest 997
